Laisvieji Kauno archyvai

Atminties biuras: J. Greenspon

Jaq Greenspon gimė 1967 m. Las Vegase, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kartu su sese jis užaugo tradicinėje žydų šeimoje, kurioje, kaip teigia, didžiausia tėvų duota dovana buvo galimybė klysti ir mokytis iš klaidų.

Nuo 2011 m. Jaq Greenspon dėsto Vytauto Didžiojo universitete ir gyvena Kaune. Čia jis įsimylėjo, sukūrė šeimą ir šiuo metu augina dviejų su puse metų dukrą. Interviu Jaq pasakoja apie kultūrinius skirtumus, stereotipus ir sunkumus, su kuriais jis susiduria kasdieniame gyvenime Kaune.

---

„Mano tėvai suteikė man drąsos klysti. Nuo pat mažens aš gyvenau teatre ir tėvai skatino mane kiekviename žingsnyje. (...) Net jei to nesuprasdavo, jie pastatydavo mane į tokią situaciją ar poziciją, kurioje aš galėdavau mokytis ar dalyvauti ten, kur man būdavo įdomu.“

---

„Aš žinojau, kad vyksiu į Kauną, todėl įsigijau kišeninio gido kopiją. Peržvelgiau ją ir iš to, ką radau, aš paaiškinau savo draugams... „Kur tu keliauji?“ Atsakiau: „Aš vykstu į Kauną“. Net nežinau, ar tąkart ištariau teisingai. „Kaip jis atrodo?“ Atsakiau: „Iš tikrųjų nežinau. Iš viso to, ką radau, tai kažkas panašaus į lietuviškąjį San Franciską“, turint omeny tai, kad miestas yra labai meniškas. Štai, ko aš tikėjausi.“

---

„Žinau, mes stengėmės vengti frazės „Kaunas yra lietuviškiausias miestas“, tačiau, manau, kad tai yra dalis jo žavesio, jog čia tu jauti daugiau lietuviškos kultūros. (...) Kaunas yra žymiai lietuviškesnis.“

---

„Kai gimė mūsų dukra, mes galvojome, kokį vardą jai duoti. Jos pirmas vardas yra lietuviškas, baigiasi galūne „-a“. Kai pasiūliau žmonai kitą variantą, ji pasakė, jog tai neskamba mergaitiškai. Todėl mes susitarėme, kad aš suteiksiu jai antrą vardą. Taigi aš daviau tokį, kuris nėra lietuviškas. Ir kai mes nuėjome jos užregistruoti, jos lietuviškame pase yra tik pirmas vardas. Antrojo jie nebūtų priėmę, kadangi jis nėra lietuviškas. O amerikiečiai, paklausus, ar mes galim suteikti jai antrą vardą tokį, kurio nėra ir lietuviškame gimimo liudijime, atsakė: „Jokių problemų“. Tad jos amerikietiškame pase yra trys vardai, o lietuviškame tik du.“

---

„Kelionės yra tai, kas žudo siaurą mąstymą. Atsivėrimas skirtingoms kultūros tau parodo, jog pasaulyje yra daugiau žmonių. Bet koks provincializmas,  bet kokie žmonės, kurie nepalieka savo namų, nesupranta, jog ten yra pasaulis.“

---

„Mano duktė kalba su mano tėvais kiekvieną dieną. Ji kalba su jais ir mato juos per vaizdo pokalbį ekrane. Ji supranta jų kultūrą, mato jų namus, kaip jie gyvena. Jai augant ji išmoks daugiau dalykų ir sužinos daugiau apie mano praeitį. Manau, tai yra nuostabu. Tai atveria jai duris į pasaulį, nes ji suvokia, kad yra ne vienas kelias, kaip žmonės gyvena. Kad ir kur bebūtum, žmonės elgiasi ir veikia šiek tiek kitaip, todėl ji bus atvira tam. Manau, tai nerealu, tai nuostabu.“

---

„Aš myliu Kauną, manau, tai nerealus miestas. (...) Kai kas nors paklausia „Koks jis?“, iš tikrųjų jų klausimas nėra „Koks jis?“ Jų klausimas yra „Kuo jis kitoks?“ Niekas nenori žinoti, ką reiškia gyventi kokioje nors vietoje, jie nori žinoti, kuo tai skiriasi. Ypač amerikiečiai. Ko pasiilgsti iš namų – štai, ką jie nori žinoti. (...) Aš esu iš Las Vegaso, tad, kai kas nors manęs paklausia „Koks tas Kaunas?“, atsakau: „Na, tai ne Las Vegasas.“

---

„Kai mano tėvai atvyks mūsų aplankyti, aš būtinai nuvesiu juos į „Spurginę“. Būtinai. Ir papasakosiu jiems istoriją, kaip po sovietmečio ją nusipirko ten dirbusios moterys. Mes jau dėliojamės planus. Aš nusivešiu juos pamatyti „Grūto parką“, nes jie niekada nėra matę kažko panašaus. Jiems tai visiškai naujas pasaulis.“

 

Pokalbio data 2019-03-26.