Laikotarpis 135Atminties vietos

Indrė Žakevičienė: Neabejotinai įsimintiniausias man buvo 1989 m.

Eugenija: "Dariaus ir Girėno karstus mačiau institute.

Greta: VDU man - tai studijų metai.

Alvydas: kažkada vietoj dabartinio paminklo Dariui ir Girėnui buvo "dainuojantis" fontanas.

Markas Zingeris.

Gražina ir Kazys Pietariai: "Abudu esame giliai įleidę Kaune šaknis.

Draugų portretai 1985 m. Dainavos rajono kiemuose.

„Jie visi užėjo ten, kur muziejininkai, studentai, bemirštanti miesto bohema, keli išlikę poetai gerdavo alų su kepta duona ir kavą drauge su verslininkais, pensininkais ir motinom su mažais vaikais, traukiančiom cigaretes; laukan išneštus plastmasinius stalelius dengė raudonos grotelės.

Greta: Keista, bet Kauno pilies stotis užėmė didelę ir turbūt svarbią mano gyvenimo dalį.

Audronė: „Pilis dabar atrodo visai kitaip.

Ankstus rytas. Dviejų aukštų pastatas. Atrakintos durys. Šviesų gausa. Koridoriai papuošti neaiškiais piešinėliais, ant palangių įvairiausi darbeliai. Spintelių durelės.

Jonas: "Apie 1990 m.

Lili Kristina Vaičekauskaitė-Čepauskienė (2014 m.): Miesto sode dažnai žaisdavome.

Solveiga Lukminaitė: Ryškiausi prisiminimai susiję su jau nuo mažumės mano pamėgtomis Kauno vietomis, o ypač su Kauno jachtklubu.

Lili Kristina Vaičekauskaitė-Čepauskienė: Jei kas renka istorinę medžiagą, štai įdomus momentas.

Elvyra: „Kai atvykome į Linksmakalnį su vyru, kariškiai dar nebuvo išvažiavę.

Irina: „Mano tėtis rusas.

Konstantinas: „Čia prabėgo mano vaikystė, prieš maždaug 80 metų.

Greta: Jeigu kas paklaustų, kokia studentiško gyvenimo vieta man brangiausia, atsakyčiau - Menininkų namai.