Laikotarpis 136Atminties vietos

Irina: „Mano tėtis rusas.

Roberto: Kai ledo ritulys Kaune buvo populiariausias žiemos sportas, savo čiuožyklas turėjo Kauno Jachtklubo, LFLS ir Makabi komandos.

Rimantas Viedrynaitis: "Aš gimiau Kaune, Žydų ligoninėje, liūdna, bet ji dabar neatrodo labai gerai.

Vaizdo įrašo autorės - VDU kūrybinių industrijų studentės:Justė Balytaitė, Monika Žėkaitė, Agnė Muškietaitė, Kristina Jazdauskaitė.

Indrė Žakevičienė: Neabejotinai įsimintiniausias man buvo 1989 m.

Vitalijus: „Romuvą" atsimenu dar iš vaikystės.

Eugenija: "Dariaus ir Girėno karstus mačiau institute.

Lolita: "Gimiau ir augau Kauko alėjoje (kai gimiau, ji tuo metu dar vadinosi S.

Liucija: atvykau iš pajūrio krašto studijuoti į Vilnių.

Solveiga Lukminaitė: "Mano prisiminimai, susiję su Laisvės alėja yra tik pozityvūs.

Birutė: „Tai buvo seniai, labai seniai...

Gatvė, kiemas, namas. Prisimenu ir dabar kur reikia pasukti, kad atsirasčiau prie devynių aukštų namo, kuris vaikystėje buvo mano mėgstamiausia vieta.

Jonas: "Apie 1990 m.

Kęstutis: „Gyvenome Gričiupio gatvėje, kur yra dabartinis KTU studentų miestelis.

Alvydas Vaitkevičius: trumpai apie S.

Greta: VDU man - tai studijų metai.

Pasakoja rašytojas Herkus Kunčius.

„Telefonų knyga“

Alvydas: kažkada vietoj dabartinio paminklo Dariui ir Girėnui buvo "dainuojantis" fontanas.

Projekto „Abonementas skulptūrai“ (kuratorė Violeta Jasevičiūtė, 2000 m.) dalyviai pasirinko nugriautų sovietmečio skulptūrų ir atstatytų prieškario respublikos monumentų vietas, siekdami „išprovokuoti šiuolaikinės visuomenės istorinės atminties bei užmaršties atodangas rizikingame – buvusios ir esamos valstybės bei kultūros politikos simbolių fone“.[1] Taigi menininkai komentavo posovietinės visuomenės sąmonės pokyčius, paminklų turinio ideologinę slinktį naujojoje socialinėje sanklodoje ir politines kultūrines aktualijas: Evaldas Pauza Jadvygos Klemkienės skulptūrai „Klausiančioji“ (prie Paveikslų galerijos) užkabino klausimą „Kas yra ‚Spice Girls‘?“, Juozas Šlivinskas su gaisrininkais „plovė“ Vienybės aikštę (Lenino paminklo vietą), Algimantas Šlapikas šioje aikštėje ant pievelės išdėliojo gipsines Lenino galvutes, Jasevičiūtė ir Vytautas Umbrasas šviežia mėsa „maitino“ Karo muziejaus liūtus bei užrašė eilutę iš Mato Evangelijos: „Ir jie bus pasotinti“.