Neringa: Į Vytauto parką vaikystėje mus atsivesdavo tėvai.

Laisvės alėja

Fruma: „Slapstėmės Petrašiūnuose, kurie nebuvo laikomi miesto dalimi.

Audronė: „Namas priklausė Zabielų rūmams. Ir pats namas – dabar jis supaprastintas – buvo labai įdomus, ypač architektūra apačioje, visur – skliautai, didžiuliai praėjimai, sraigtiniai laiptai.

Audronė: „Prieplaukos krantinę vadindavom cimbruvka.

Gražina ir Kazys Pietariai: "Abudu esame giliai įleidę Kaune šaknis.

K.

Alvydas Vaitkevičius: Šitą vaizdelį kažkada radau pas bukinistus prie Merkurijaus be jokių užrašų ar ženklų...Apie "Paradą" - visą sovietmetį visoje SSSR, taip pat Lietuvoje ir Kaune du kartus per metus vykdavo "Džiaugsmingos darbo žmonių demonstracijos", paprastai žmonių vadintos "paradais" (05 01 ir 11 07).

„Telefonų knyga“

Audronė: „Prie Neries nevyko nieko įdomaus.

Galina: "Eglutę ankščiau puošdavo Vienybės aikštėje.

Lili Kristina Vaičekauskaitė-Čepauskienė (2014 m.): Miesto sode dažnai žaisdavome.

"Muzikos klubas „Senas Stalčius“ (Laisvės al.

Sovietmečiu veikusios kavinės „Laumė“ vizitinė kortelė buvo „gera kava“ ir saldumynai, tačiau svarbiausia buvo – bendrumo jausmas.

Rimantas: „Ši dukros Editos fotografija daryta 1963 m, kai jai buvo apie 3,5 metukų.

Asija: „Išaugus“ šeimai gavome kambarį Laisvės alėjoje, 1A name (dabar Laisvės al.

„Mano gimimą nulėmė mauzerio šūvis, tikriau, du šūviai 1944-ųjų liepą.

Roberto: Kai ledo ritulys Kaune buvo populiariausias žiemos sportas, savo čiuožyklas turėjo Kauno Jachtklubo, LFLS ir Makabi komandos.

A.K.: Rusų estetinio lavinimo centras, vėliau gavęs Mstislavo Dobužinskio vardą, tebeveikia V.

Indrė Žakevičienė: Neabejotinai įsimintiniausias man buvo 1989 m.