"Trečiasis fontanas – Kauko laiptų.

Draugų portretai 1985 m. Dainavos rajono kiemuose.

Aleksandra: „Gyvenau visai netoli Laisvės alėjos.

Gintaras: Kaune, kaip ir Vilniuje, po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, spontaniškai atsirado pieštų plakatų, smerkiančių nepateisinamą okupacinės kariuomenės elgesį su Lietuvos gyventojais.

Audronė: „Prie Neries nevyko nieko įdomaus.

Audronė: „Pilis dabar atrodo visai kitaip.

K.

Vitalijus: „Romuvą" atsimenu dar iš vaikystės.

Liucija ir Daiva: „Sonata“ buvo neatsiejama mūsų jaunystės gyvenimo dalis – taip, kaip pamokos, taip ir šokiai.

1 nuotrauka.Lili Kristina Vaičekauskaitė-Čepauskienė (2014 m.): Aš su mama Ąžuolyne, 1947 metais.

Asija: „Išaugus“ šeimai gavome kambarį Laisvės alėjoje, 1A name (dabar Laisvės al.

Rimantas Viedrynaitis: "Aš gimiau Kaune, Žydų ligoninėje, liūdna, bet ji dabar neatrodo labai gerai.

"Pirmieji Ramovės rūmai tarpukario Kaune buvo įrengti nežinomo autoriaus suprojektuotame dviaukščiame pastate Laisvės alėjos ir A.

Eugenija: "Atsimenu, kai nugriovė Stalino paminklą.

Gintaras: Vilniaus gatvėje, prie pat požeminės perėjos, pastato sienoje esančiose nišose buvo pastatytos trys mažos skulptūros.

„Namas, kuriame aš gyvenau“ - pasakoja skulptorius Robertas Antinis.

Solveiga Lukminaitė: Ryškiausi prisiminimai susiję su jau nuo mažumės mano pamėgtomis Kauno vietomis, o ypač su Kauno jachtklubu.

Svetlana: „Aš gyvenau Sibire, iš Irkutsko atvažiavau į Lietuvą, kai man buvo 32 m.

Asija: „Vakarais Laisvės alėja buvo pilna žmonių.

Indrė Žakevičienė: Neabejotinai įsimintiniausias man buvo 1989 m.