Laisvieji Kauno archyvai

Atminties biuras: J. Okulič-Kazarinas

Rusų kilmės Jaroslavas Okulič-Kazarinas pasakoja apie nuo XIX a. pab. Kaune gyvenusią savo šeimą – prosenelius, senelius ir tėvus, Lietuvos kariuomenės gyvenimą ir Antrąjį pasaulinį karą Kaune, kurį būdamas dar visai vaikas matė iš labai arti.

,,Visus mokinius kadetus mobilizavo. Jie kariavo prieš bolševikus. Mano tėvui tuo metu buvo 16 metų. Taip sakant, vaikėzas. Bet jie vis tiek buvo apginkluoti ir mobilizuoti į šarvuotą traukinį.“

- - -

„Staiga tiktai ūūū – kažkoks šniokštimas. Trenksmas. Man atrodė, kad namas siūbuoja. Greitai dūmėm į slėptuvę. Mačiau, kaip mieste žiežirbos kyla aukštyn.“

- - -

„Mes parvažiavom į Kauną traukiniu – garvežiu su daug platformų, o ant jų prikrauta bėgių. Vokiečiai traukėsi ir, kur spėjo, ardė bėgius ir tvarkingai juos dėjo ant platformų. Kai kur nebespėjo. Bet jie turėjo tokį įrenginį traukinio užpakalyje – į žemę nuleistą kablį, kuris važiuodamas laužė bėgius.“

- - -

„Iš ryto nubundam, girdim perkūniją. Mama stovi prie lango, aš matau – mėlynas dangus. Griaudžia, aišku, keistokai: „Bu bum, bu bum.“ Mama sako: „Čia turbūt karas.“

- - -

„Laisvės alėjoje vienam lange buvo Europos ir Rusijos žemėlapis. Iki Uralo tikrai, o gal ir toliau. Su vėliavėlėm susmaigstyta einančio fronto linija. Leningradas, Maskva, Staliningradas, Kaukazas, Vladikaukazas ir dar toliau. Mums buvo įdomu, kiek ji dar pasislinks. Paskui vieną dieną ateinam su draugu pasižiūrėti į tą žemėlapį. Žiūrim, nebėra. Kaip jie eina atgal jau nerodė.“

- - -

,,Kai man sako – tu rusas, aš sakau, kad ne. Okulič-Kazarinų pavardė iš tikrųjų nėra rusiška. Esame radę giminių ir Lenkijoje.“

- - -

Jaroslavas Okulič-Kazarinas

Okulič-Kazarinų šeima Kaune gyvena nuo XIX a. pab. Jaroslavas gimė 1931 m. Lietuvos kariuomenės karininko Anatolijaus Okulič-Kazarino ir Ksenijos Izmailovaitės šeimoje. Prosenelis Savatijus buvo Kauno rusų gimnazijos mokytojas. Senelis Mykolas mokėsi Peterburge, kur susipažino su žmona – drauge su ja grįžo į Lietuvą, iš pradžių apsigyveno Panevėžyje, o 1910 m. Kaune, namuose Savanorių prospekte. Berniuko tėtis nuolat būdavo paskiriamas į kariuomenės padalinius įvairiuose Lietuvos miesteliuose, tad šeima dažnai kraustydavosi. Jaroslavas iš arti matė karininkų kasdienybę, o vėliau – ir prasidėjusį karą, gąsdinančius Palemono ir Kauno bombardavimus. 1941 m. berniuko tėtį suėmė ir išvežė į Norilską, iš kurio į Lietuvą, pas šeimą jis grįžo tik po beveik dešimties metų. Jaroslavas studijavo radiotechniką, yra žinomas alpinistas, jo žmona – šviesaus atminimo dailininkė Giedrė Gučaitė. Prosenelių statytuose namuose Kaune Jaroslavas gyvena ir šiandien.

Interviu data: 2018-03-31