Atminties biuras: K. Z. Šafranavičius
Kauno apskrities Lietuvos totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius pasakoja apie savo šeimą, kurioje sugyveno dvi religijos – islamas ir katalikybė, dalijasi vaikystės atsiminimais Kaune ir pristato savo veiklą bendruomenėje bei totorių karo istorijos klube. Interviu supažindina su istorijai jautraus Lietuvos totorio, kuris, anot Kęstučio, „dūšioje jaučia kardą prie kojos“, pasauliu šiandien.
- - -
„Mano tėvas į Kauną pateko tuomet, kai grįžo iš kalėjimo. Jis buvo politinis kalinys, 1942 m. nacių išvežtas į Vokietiją. Tris kartus bėgo iš įkalinimo vietos. Tik trečiąjį kartą pavyko. Bandė grįžti į Lietuvą, bet buvo sulaikytas Tarybų Sąjungos pasieniečių ir jam skyrė 10 metų kalėjimo. Taip atsidūrė Archangelsko srityje. Ten dalyvavo sukilimuose ir vėl buvo nuteistas 25 metams kalėti Odesos kalėjime. Bet ten vietoje jo išvyko kitas žmogus. O vėliau mirė Stalinas ir visi ar didesnė dalis žmonių buvo paleisti. Taip jis 1954 metais atsidūrė Kaune“.
- - -
„Mūsų šeimoje buvo dvi religijos: islamas ir katalikybė. Šventėme visas religines šventes. Mama ir mes važiuodavome į Alytaus rajoną, Raižius, kur visą sovietmetį veikė mečetė. Namuose švenčių metu būdavo tradiciškų totoriškų patiekalų: šventinio pyrago, virtinių (koldūnų). Jie būdavo labai specifiniai, ruošiami be kiaulienos. Taip pat šventėme Kalėdas, Velykas. Totoriai ir dabar, nepaisant to, kad yra musulmonai, švenčia katalikiškas šventes, nes jaučia pagarbą savo kaimynams“.
- - -
„Gyvenome Gričiupio gatvėje, kur yra dabartinis KTU studentų miestelis. Anuomet tai buvo miesto pakraštys, kaimas, o dabar beveik miesto centras. Tai buvo labai įvairiatautė kaimynystė. Mano geriausi draugai buvo vokiečių kilmės vaikai. Taip pat gyveno labai daug rusų bei šiek tiek lenkų. Žinoma, ir lietuvių. Netoliese buvo zoologijos sodas. Gal už 300–400 metrų. Būdavo labai įdomu ten nueiti, įlįsti per tvorą, aišku, be bilieto. Kartą su draugais, tarp kurių aš buvau jauniausias, sugalvojome su lankais medžioti antis zoologijos sode. Aš laukiau ant kalno, o draugai buvo nusileidę apačioje. Jie greitai parbėgo, nes juos kažkas vijosi. Be lankų parlėkėme namo. Turbūt labai išsigandau, net ir šiandien tą baimę atsimenu“.
- - -
„11 metų organizuojame Romualdo Makavecko šachmatų turnyrą, kuris jau tapo tarptautiniu. Atvyksta Danijos, Izraelio, Lenkijos šachmatininkai“.
- - -
„Svarbus tačiau primirštas faktas, kad dvidešimtmetis totorius Aleksandras Tuhan-Baranauskas 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime. Kauno jachtklube iškėlė lietuvišką vėliavą ir sovietų kareivio buvo nušautas“.
- - -
„Jeigu pažiūrėtume statistinius duomenis apie tautinę Kauno sudėtį prieš karą, lietuvių ten rastume labai mažai. Tarp tų, kurie sukūrė Kauno miestą, lietuvių pavardžių beveik nėra – vokiškos, žydiškos, radau ir vieną armėnišką... Miestas turėtų labiau išgryninti istorinę teisybę“.
- - -
„Totoriška kilmė man labai brangi. Labai gerbiau ir mamą, ir tėtį, ir artimuosius, kai kurių iš jų nebėra. Totoriškos stiprybės turime labai daug. Nežinau, kiek tautų gali pasigirti, kad iki šiol taip gerbia Vytautą Didįjį. Beveik visų totoriškų šeimų namuose ant sienos kabo Vytauto Didžiojo paveikslas. Tai asmenybė, kuri suteikė galimybę mūsų protėviams čia atvažiuoti, įsikurti, gyventi. Aš šiek tiek užpykstu, kai pasakoma, kad totoriai yra eilinė, galbūt svetima tauta. Lietuvos totorių patriotizmas tikrai yra didelis“.
- - -
Kęstutis Zenonas Šafranavičius
Kęstutis gimė 1960 m. Kaune. Mama Felicija Bagdonavičiūtė į Kauną persikėlė 1949 m. iš Bazorų kaimo (Alytaus raj.). Seneliai iš mamos pusės – Abrahamas Bagdonavičius ir Felicija Makulavičiūtė Bagdonavičienė – palaidoti musulmoniškose Bazorų kaimo kapinėse. Mama išpažino islamą, skaitė arabiškais rašmenimis, jos brolis Danas Makulavičius buvo Raižių mečetės (Alytaus raj.) imamas. Tėtis Petras Šafranavičius kilęs iš Žąslių (Kaišiadorių raj.), buvo politinis kalinys, į Kauną atvyko iš Archangelsko srities 1954 m. Seneliai iš tėčio pusės – Petras Šafranavičius ir Kazimiera Sinkevičiūtė Šafranavičienė. Kęstučio tėtis save laikė lietuviu. Šeimos protėviai buvo kariai ir dvasininkijos atstovai.
Kęstutis vadovauja Generolo Juzefo Beliako lietuvos totorių karo istorijos klubui, virtualiam Lietuvos totorių istorijos ir kultūros muziejui ir GK galerijai. Kauno apskrities Lietuvos totorių bendruomenės pirmininku tapo 2007 m. Ši pasaulietiška bendruomenė renka informaciją apie savo protėvių indėlį į karybos istoriją. Pagal sąrašus ją vienija 150 asmenų.
Interviu data 2017-12-06
Žr. daugiau: Kauno totoriai. Kauno apskrities totorių bendrija
Lietuvos totorių istorijos ir kultūros muziejus