Laisvieji Kauno archyvai
map
Pradėti Baigti

Apie Maršrutą

VDU menų galerija „101“ jau kelerius metus inicijuoja Laisvės alėjos atminties tyrimus. Taip gimė jaunųjų tyrėjų projektas, kurio metu skirtingų specialybių VDU studentės apie Laisvės alėjos (sub)kultūrinio gyvenimo istoriją kalbėjosi su Kauno menininkais – rašytojais, dailininkais, režisieriais, architektais ir kt. Šis bohemiškų Laisvės alėjos vietų gidas atsirado identifikavus daugumą miesto menininkams reikšmingų viešųjų erdvių. Išaiškėjo, kad tarpukariu, sovietmečiu ar pastaraisiais metais veikusios kavinės ir restoranai vis dar gyvi miestiečių atmintyje, tačiau dauguma šių vietų – pakeitusios savo paskirtį arba negrįžtamai išnykusios. Laisvės alėjos pokyčiai, kolektyvinei atminčiai reikšmingų vietų sunykimas bei išnykimas tapo ne tik architektūrine, bet ir mentaline netektimi.

Skaityti plačiauSuskleisti

1 Kauno įgulos karininkų ramovė (Mickevičiaus g. 19.)

Kaunui tapus Laikinąja sostine prireikė naujų reprezentacinių erdvių, kur galėtų skleistis kultūrinis bendravimas, tad 1930 m. karininkų iniciatyva priimtas sprendimas statyti naujus Ramovės rūmus. Kauno įgulos karininkų ramovės renginiuose dalyvavo išskirtinė publika, dalis kurios, kaip ir būdinga bohemai, bendravo kaip atskira bendruomenė, turėjusi savitą ideologiją ir įpročius.

Skaityti plačiauSuskleisti

2 Muzikos klubas „Senas Stalčius“

„Senas Stalčius“ – tai alternatyvios roko muzikos klubas, vienijęs muzikantus ir menininkus. Klubą įkūrė jaunimo kūrybinė menininkų bendrija „Be Batų“. „Seno Stalčiaus“ savininkai siekė palaikyti nykstantį roko muzikos stilių Lietuvoje, čia vyko koncertai, poezijos vakarai, muzikos festivaliai. Šiame klube pirmą kartą pasirodė lietuvių roko grupė „Requiem“ (1996 m.).

Skaityti plačiauSuskleisti

3 Konrado kavinė / Tulpė

... Kalbama, kad anuometinis ilgametis Vilniaus dailės instituto rektorius V.Gečas taip „suveikė" su vykdomąja Kauno valdžia, kad ji šį pastatą paskyrė VDS Kauno filialui. Galėjo paskirti ir gersnį, tačiau tikriausiai pamanė, jog menininkams ir tokia griuvena tiks.

Skaityti plačiauSuskleisti

4 Metropolis

„Metropolio“ restorano publiką sudarė ne tik pasiturintys ir žinomiausi Kauno žmonės, čia apsilankydavo ir Laikinosios sostinės bohemos dalyviai. ,,Metropolio“ meniu neapsiėjo be tradiciniu Laikinosios sostinės inteligentų ir bohemos atstovų gėrimu tapusio krupniko – 35–45 laipsnių stiprumo lietuviško medaus ir žolelių likerio, geriamo mažomis taurelėmis, pašildyto iki 50 laipsnių temperatūros.

Skaityti plačiauSuskleisti

5 Laumė

Sovietmečiu veikusios kavinės „Laumė“ vizitinė kortelė buvo „gera kava“ ir saldumynai, tačiau svarbiausia buvo – bendrumo jausmas. „Laumės“ dvasia gyvenę jaunuoliai tapo savotiška subkultūra – grupuotė vadino save „lauminiais“.

Skaityti plačiauSuskleisti

6 Aleksandro Perkausko cukrainė / Lituanika / Monika / Orbita

Aleksandro Perkausko cukrainės istorija siekia gubernijos laikus: nuo XIX amžiaus pab. šio pastato pusrūsyje gamintas šokoladas ir pyragaičiai. 1915 m. tai buvo bene vienintelė visame Kaune veikusi kavinė – joje miestiečiai sužinodavo visas to meto naujienas. Perkausko cukrainė uždaryta 1928 m. renovuojant pastatą. 1931 m. buvusios cukrainės vietoje duris atvėrė kavinė „Lituanika“.
Vis dėlto, „Lituanika“ ilgai neišsilaikė ir 1936 m. ją pakeitė kavinė „Monika“.
Sovietmečiu pastatas tęsė savo bohemišką istoriją – septintajame dešimtmetyje šioje vietoje atidarytas baras „Orbita“.

Skaityti plačiauSuskleisti

7 Versalis / Vakaras

Tarpukariu „Versalis“ skyrėsi nuo kitų to laiko Kauno kavinių savo „kabarė“, – dėl šios priežasties jis kartais vadintas „Mažuoju Paryžiumi“. Be to, tuo laiku pradėjo formuotis ir „Versalio“, kaip bohemiškos vietos įvaizdis – čia rinkosi rašytojai ir menininkai, kiti „laisvųjų profesijų“ atstovai. Šiame restorane savo karjerą pradėjo estrados daininkai Antanas Šabaniauskas ir Danielius Dolskis.

Skaityti plačiauSuskleisti

8 Miesto sodas – Kauno Muzikinio teatro sodelis

Kauno miesto sodas ėmė kurtis po 1863 m., vėliau miesto valdžia jį išnuomojo Kauno verslininkui Janui Rudolfui, kuris ten buvusiame mediniame vasaros paviljone rengė cirko vaidinimus, koncertus ir spektaklius. „Rudolfo“ teatras ir restoranas sode pamažu tapo populiariausia to meto Kauno miesto pasilinksminimų vieta: dažniausiai ten rinkosi karininkai ir turtinga jaunuomenė, kėlusi audringus „skandalus ir debošus“.

Skaityti plačiauSuskleisti

9 Vyninė „Taškas A“

Dideliame mieste kavinės susiskirsto pagal savo charakterį. Kaunas per mažas miestas tokiai ypatingai vietai atsirasti. Tačiau buvo tokia kavinė Laisvės alėjoje, šalia „Sienos“. Ten susiburdavo visokie žmonės, kuriems buvo įdomu vienas kito klausytis. „Taškas A“ vadinosi. Ateidavo ten ne tik dailininkai ar kitokie menininkai, bet ir pašaliniai, kurie bent jau savo klausymu, stebėjimu įėjo patys į „Taško A“ bohemišką kontekstą.

Skaityti plačiauSuskleisti

10 ...ir kitos bohemos vietos

Sambūriai dažniausiai vykdavo kieno nors namuose. Kitaip tariant, bohema užsidarydavo virtuvėje. Kur dabar susibėga Kauno bohema, nežinau. Kavinėse juk nebeleidžiama rūkyti. Tai gal ir vėl visi atsiminė virtuvę – tą vietą, kurioje galima viskas, kas tik į galvą šauna?

Skaityti plačiauSuskleisti