Laisvieji Kauno archyvai
map
Pradėti Baigti

Apie Maršrutą

Kaip mes prisimename Kauną? Kaip mūsų atmintyje Kaunas atrodo sovietmečiu ar tarpukariu? Su kokiais vaizdais jį siejame? Ar mūsų prisiminimai yra „autentiški“, susiję su mūsų patirtimis? O gal juos padiktuoja senos miesto nuotraukos, laikraščiuose, albumuose ar interneto platybėse matytos fotografijos?..

Skaityti plačiauSuskleisti

1 Aleksoto panorama / Upė

Hills of Aleksotas and Linksmadvaris nestling on the left bank of Nemunas have always lured residents of Kaunas and its guests to admire the vista of the city. It is no coincidence that in 1861, the photographer Anton Rohrbach chose this place to capture the view and take what is now considered to be the first photographs of Kaunas. Later, both amateur and professional photographers would capture the city view from a similar vantage point. Trees growing around, and the changing relief of the slope would serve for unconventional decisions of photographers. Not only are the views of Kaunas from various periods of time a great way to survey the architectural development of the city, but they also allow us to see how the life and activities in Nemunas River changed as well. Together they tell about the history of bridges that connected Aleksotas with the Old Town.
The first bridge across Nemunas that connected Aleksotas and the Old Town was built at the end of the 18th century. It is likely that it has been a seasonal bridge and in order to avoid the damage caused by ice floes and floods, it would only stand from spring to autumn. In 1914, the Russian army built a stable bridge, but they burned it down themselves, when retreating in 1915. On the remaining columns, Germans soon built wooden lintels. The exploitation of the bridge started again, and it was used up until 1930. That year, the new bridge was built next to the old bridge. It was called the Bridge of Vytautas Magnus. In 1940, it became Aleksotas Bridge and was blown up in 1941 by the retreating Soviet Army. Even though Germans rebuilt it, they blew it up themselves in 1944. When the Soviets returned, they built a temporary wooden bridge, but it was washed away in 1946 by a flood. Finally, in 1948, a new bridge was built. It was called the Aleksotas Bridge. The bridge has been used up to this day. Only in 2008, the name of the bridge was restored back to Vytautas Magnus.

Floods

Spring floods, to some extent, have probably been happening in Kaunas since the very establishment of the city. And maybe the history of floods in Kaunas is longer than that of the city itself. No one will ever remember the first floods. However, the last ones are quite prominent, and even if they are not etched in our memory, they can be found in documents and pictures. During the floods, Kaunas would turn from the Little Paris into the Little Venice. Floods of considerable scale and damage took place in 1926, 1931, 1936, 1946 and 1958. Construction of Kaunas Hydroelectric Power Plant helped to manage the danger of floods, but they cannot be completely avoided to this day.

Skaityti plačiauSuskleisti

2 Rotušės aikštė

Kauno Rotušės aikštė yra seniausia miesto aikštė. Nuo XV a. joje veikė turgus. Ilgą laiką tai buvo bene vienintelė didesnė erdvė Kauno mieste, todėl joje vyko įvairūs paradai bei kitos iškilmės. Šioje aikštėje miesto Rotušė buvo pastatyta XVI a., bet panašų vaizdą į dabartinę ji įgavo tik XVIII a. Aikštė ne kartą keitė pavadinimą, XIX a. antroje pusėje ji buvo vadinama Soboro aikšte (nuo Jėzuitų bažnyčios pavertimo Aleksandro Neviškio soboru). Tarpukariu pertvarkius Rotušės aikštę, ją apželdinus, ji tapo dar patrauklesnė miestiečiams laisvalaikio praleidimui.

Skaityti plačiauSuskleisti

3 Kauno pilis

Kauno pilis pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1361 m. Žinome, kad pirmoji pilis buvo sugriauta kovose su kryžiuočiais. Šiuo metu išlikę pilies griuvėsiai yra antrosios Kauno pilies, kuri buvo atstatyta XIV – XV a. Tačiau jos reikšmė jau buvo sumenkusi, o po 1655 m. karo su Maskva ir visai nustota naudoti miesto gynybai. Kauno pilis kentėjo ne tik nuo priešo užpuolimų, nemažą jos dalį pasiglemžė Neris. XIX a. antroje pusėje pilis buvo apstatyta mediniais namais ir palaipsniui virto lūšnynu. Pilies restauravimo ar net atstatymo reikalais buvo susirūpinta minint Vytauto Didžiojo metus 1930 m. Tačiau buvo spėta atlikti tik bokšto konservavimo darbus. Pilies ir priešpilio konservavimas buvo pratęstas sovietmečiu, tuo metu atlikti ir daliniai restauravimo darbai. 2010 – 2011 m. Kauno pilies vaizdas dar kartą pasikeitė atlikus kontraversiškus restauravimo darbus.

Skaityti plačiauSuskleisti

4 Laisvės alėja

1843 m. Kaunui tapus gubernijos centru buvo pradėta miesto plėtra, 1847 m. patvirtintas naujamiesčio planas, kuriame pagrindinė ašis buvo Nikolajevskij prospektas. Nuo XIX a. šeštojo dešimtmečio ekonominis ir kultūrinis centras po truputį pradėjo keltis iš senamiesčio į naujamiestį. Per Pirmąjį pasaulinį karą prospektas trumpam tapo Kaizerio Vilhelmo gatve, o 1919 m. jam buvo suteiktas Laisvės alėjos vardas. Joje ir toliau kūrėsi ir plėtojosi prekybos, viešojo maitinimo ir kultūrinės įstaigos. Nepaisant to, kad tuo metu gatve kursavo konkė, vėliau zujo autobusai, ji tapo mėgiama kauniečių ir miesto svečių susitikimų ir laisvalaikio praleidimo vieta. 1946 – 1961 m. gatvei teko nelemtis būti pervadintai Stalino prospektu, tačiau nuo 1961 m. jai vėl buvo sugrąžintas Laisvės alėjos pavadinimas. 1982 m. gatvė pavirto pėsčiųjų zona, joje atsirado tokie akcentai kaip fontanas. Šiandien Laisvės alėja ir vėl keičia savo rūbą.

Skaityti plačiauSuskleisti

5 Centrinis paštas

Laikinojoje sostinėje paštas buvo įsikūręs dar cariniame laikotarpyje statytame pastate, kuris nebetenkino poreikių. Apie naujo pašto pastato statymą Kaune buvo pradėta kalbėti dar 1924 m., tačiau darbai pajudėjo tik 1930 m. Pagal architekto Felikso Vizbaro projektą per porą metų buvo pastatyti nauji Pašto rūmai, tapę vienu iš svarbiausiu reprezentaciniu pastatu Laisvė alėjoje. 1935 m. pagrindinio fasado viršuje buvo sumontuotas elektroninis laikrodis, vertęs ne vieną praeivį užversti galvą į 5 aukštų pastatą, pagal to meto mastelius - beveik Kauno dangoraižį. Pastatas iš dalies savo funkcijas išlaikė iki šių dienų.

Skaityti plačiauSuskleisti

7 Vienybės aikštė

Vienybės aikštės istorija prasideda 1847 m., kada buvo patvirtintas Kauno Naujamiesčio planas. Naujai suformuotoje aikštėje XIX a. vyko turgus, todėl aikštė buvo vadinama Naujojo turgaus aikšte. Vienybės aikštės pavadinimas buvo suteiktas XX a. trečiajame dešimtmetyje. Vakarinėje aikštės dalyje įsikūrė Karo muziejus. Muziejaus sodelyje 1921 m. buvo pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę, 1928 m. – Laisvės paminklas, 1934 m. – Nežinomo kareivio paminklas. Aikštėje pradėtos minėti miesto ir valstybinės šventės. Po Antrojo pasaulinio karo sovietai sunaikino Karo muziejaus sodelio ansamblį, jis buvo atstatytas 1988 – 1989 m. Iki tol laiko svarbiausias pertvarkytos aikštės akcentas turėjo būti Lenino paminklas. 

Skaityti plačiauSuskleisti

8 Soboras

1895 m. rytinėje Nikolajevskij prospeko (dabar – Laisvės alėja) ašies dalyje buvo baigtos Kauno tvirtovės įgulos soboro statybos. Tų pačių metų rugsėjį soboras buvo iškilmingai pašventintas suteikiant jam Šv. Petro ir Povilo vardą. Naujasis orientyras iš karto susilaukė ir Kauno fotografo Vaclovo Zatorskio dėmesio. Nors soboras buvo fotografuojamas ir vėliau, tačiau dažniausiai šis pastatas į objektyvą patekdavo kaip akivaizdi dominantė fotografuojant iš Laisvės alėjos ir Gedimino gatvės ašies arba miesto panoramas nuo Žaliakalnio.

Skaityti plačiauSuskleisti

9 Eigulių mikrorajonas

Daugiabučių gyvenamųjų namų statyba Kaune prasidėjo 1950 – 1953 m., o XX a. septintojo dešimtmečio jos stipriai išaugo. 1963 m. pradėtos statybos Dainavos daugiabučių mikrorajone. 1973 – 1974 m. daugiabučių statybos persikėlė į naujai vystomą Kalniečių gyvenamajį rajoną. 1984 m. šalia Vitebsko (dabar – Čečėnijos ) aikštės iškilo vieni pirmųjų šešiolikaukščių Kaune. 1979 m. šalia augančio Kalniečių mikrorajono buvo pradėtas statyti Eigulių gyvenamasis daugiabučių rajonas. 1983 m. parengtas naujas Kauno generalinis planas, pradėtos Šilainių mikrorajono statybos. Šalia gyvenamųjų namų buvo siekiama sukurti ir tinkamą gyvenimui infrastruktūrą su darželiais ir mokyklomis, prekybos ir viešojo maitinimosi įstaigomis, kultūros ir aptarnavimo institucijomis.

Skaityti plačiauSuskleisti

10 Kauno tvirtovės fortai

1879 m. Rusijos imperija nusprendė Kaune įrengti pirmosios klasės tvirtovę. Fortų ir kitų gynybinių įtvirtinimų statyba prasidėjo 1882 m. Iki 1889 m. buvo pastatyti septyni fortai, vėliau aštuntasis ir devintasis. 1912 m. buvo priimtas tvirtovės plėtros planas, tačiau jo nebuvo spėta įgyvendinti. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Kauno tvirtovė neatlaikė ir buvo užimta vokiečių. Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine apgriautos tvirtovės statiniai buvo bandomi įsisavinti. Dalyje fortų buvo įrengtos pigių butų kolonijos, kai kurie fortai pavirto kalėjimais. VII forte net buvo įrengtas Valstybės archyvas. Antrojo pasaulinio karo metai fortų istoriją nuspalvina juoda spalva, kadangi dalyje jų buvo vykdomi žydų ir kitų Lietuvos piliečių žudymai. 

Skaityti plačiauSuskleisti

11 Kauno hidroelektrinė

Kauno Hidroelektrinės statybos pradėtos 1955 m. truko ketverius metus. 1959 m. liepą Nemuno vaga buvo užtvenkta ir susiformavo Kauno marios. Tų pačių metų rudenį elektrinė pradėjo tiekti elektros energiją, o 1960 m. jau dirbo pilnu pajėgumu. Hidroelektrinės pastatymas buvo plačiai išnaudojamas propagandos tikslams, beveik nekalbant apie užlietus kaimus ir sulaužytus likimus. 2014 m. Kauno Hidroelektrinei suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas.

Skaityti plačiauSuskleisti