Laisvės alėjos bohema: atminties vietos

Laisvės alėjos bohema: atminties vietos

2013 spalio 25 –27 dienomis VDU Menų galerija „101” pristatė atminties projektą Laisvės alėjos erdvėse „Laisvės alėjos bohema: atminties vietos“. Projekte dalyvavę menininkai – Arnas Anskaitis, Dainius Liškevičius, Vita Gelūnienė, Ed Carroll, Gintaras Česonis ir Inga Likšaitė – tyrinėjo Laisvės alėjos bohemos atminties vietas: materialias ir simbolines erdves, įvykius, asmenybes, ritualus ir sukurė meninius projektus, (at)kuriančius kolektyvines ir individualias istorijas, susijusias su Laisvės alėjos bohemos gyvenimo atmintimi.

Laisvės alėjos bei Kauno miesto tapatybę ir šiandien kuria legendos apie praeityje šurmuliavusį laisvą bohemišką gyvenimą, išnykusias, bet kažkada klestėjusias Laisvės alėjos kavines, restoranus, ekscentriškus poetus, maištaujančius tapytojus ar virtuozus muzikantus. Menininkų, žurnalistų, profesorių ir laisvą kūrybiškumą išpažįstančiųjų susibūrimų vietos (Konrado kavinė / Tulpė, Laumė, Metropolis, Versalis / Jaunimo kavinė / Vakaras, Orbita), kūrybinės erdvės (teatrai, pantomimos trupė ir kitos nepriklausomos bendraminčių komunos) ar nemarūs pasakojimai apie meno pasaulio asmenybes, įsimintini įvykiai ir ženklai – visa tai ryškūs miesto istorijos ir bohemiško gyvenimo tradicijos atpažinimo pėdsakai, gyvi kolektyvinėje miestiečių atmintyje. Mitai apie laisvą bohemos gyvenimą, šurmuliavusį Laisvės alėjoje ir jos prieigose, tapo bene svarbiausia Kauno miesto unikalumo ir jo savasties dalis.

Ši kultūrinių vietų ir ženklų visuma, kelianti kolektyvines asociacijas, arba, kaip jas įvardijo prancūzų istorikas Pierre‘as Nora – atminties vietos (lieux de mémoire) – nėra tik praeities pažinimo objektai. Jos kyla iš stiprių emocinių šaltinių, o bene svarbiausia jų egzistavimo sąlyga yra komunikacinių bei emocinių jungčių mezgimas: istorijų pasakojimas, dalijimasis prisiminimais, jų klausymasis ir savinimasis. Būdami atminties bendruomenė, mes atsimename todėl, kad mums primena, nes galime prisiminti kartu su kitais.

Šio projekto tikslas – kartu prisiminti ir pasakoti istorijas apie tas kolektyvinės atminties vietas, kurias mums sužadina laisvos, maištingos ir nerūpestingos Laisvės alėjos bohemos mitas. Projektu siekiama aktualizuoti praeitį ir stimuliuoti kolektyvinę atmintį, sukurti atminties ir istorijos dialogą, leidžiantį nauju žvilgsniu pažvelgti į Laisvės alėjos (sub)kultūrinio gyvenimo istoriją.

Daugiau informacijos apie projektą taip pat galite pasiskaityti ir išleistame KATALOGE.



Projekto programa:

Vitos Gelūnienės ir Edo Carrollo meninė akcija – pasivaikščiojimas „Paldieninkas: patirk laisvę naujai“. Ši kelionė vyko pietų pertraukos metu („paldieninkais“ tarpukario Lietuvoje buvo vadinami susirinkimai, kurių dalyviai „ruošė save meno darbui“), todėl joje buvo peno ir kūnui, ir sielai: jos dalyviai pradėjo pamaitindami savo kūną „Paldieninko“ sriuba, o baigė dalindamiesi specialiai šia proga sukurtu maistu sielai.

„Istorijos prie kavos: pokalbiai su jaunaisiais menininkais“ – Vaidės Legotaitės ir Anos Čižauskienės  iniciatyva, lydinti projektą „Laisvės alėjos bohema: atminties vietos“. Tai jau antrasis projekto „Istorijos prie kavos“ sezonas, kuris garso įrašų formatu miestiečius kviečia pasiklausyti Kauno jaunųjų menininkų apmąstymų bohemos tema.