Audronė: ,,Gyvenau ir ligi šiol gyvenu name, kuriame yra ,,Medžiotojų užeigos“ restoranas.

Gintaras: Kaune, kaip ir Vilniuje, po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, spontaniškai atsirado pieštų plakatų, smerkiančių nepateisinamą okupacinės kariuomenės elgesį su Lietuvos gyventojais.

Gražina ir Kazys Pietariai: "Abudu esame giliai įleidę Kaune šaknis.

(Norėdami žiūrėti vaizdo įrašą, spauskite ant paveikslėlio).

Žilvinas: "Kadangi mes es su broliu dvynukai ir buvome dideli neklaužados, močiutė poilsiui mus nusivesdavo prie liūtų pasivaikščioti ir tuo metu pasitaikė fotografas, kuris mus visus ir įamžino. Vėliau taip pat nutiko kažkas panašaus, kai mums buvo 12 metų.

1 nuotrauka.Lili Kristina Vaičekauskaitė-Čepauskienė (2014 m.): Aš su mama Ąžuolyne, 1947 metais.

Lili Kristina Vaičekauskaitė-Čepauskienė (2014 m.): Visi ant to paties liūto!

Audronė: „Pradėjau lankyti devintą vidurinę Senamiestyje.

Audronė: „Pilis dabar atrodo visai kitaip.

K.

Fruma: „Slapstėmės Petrašiūnuose, kurie nebuvo laikomi miesto dalimi.

Eglė: Kieme lakstančios vištos, už namo laikomos kiaulės, seno Kauno „handelio“ arklys garaže...

daugiau foto negaliu prisegti, galbūt galiu persiųsti el. paštu?

Lili Kristina Vaičekauskaitė-Čepauskienė: 1946 metų potvynis Kaune buvo ypatingai smarkus.

„Namas, kuriame aš gyvenau“ - pasakoja skulptorius Robertas Antinis.

Pasakoja rašytojas Herkus Kunčius.

Asija: „Išaugus“ šeimai gavome kambarį Laisvės alėjoje, 1A name (dabar Laisvės al.

Laisvės alėja

Eugenija: "Atsimenu, kai nugriovė Stalino paminklą.

Gercas: „Praktiškai visa saviveikla turėjo praeiti atranką.