Laikotarpis 136Atminties vietos

Lili Kristina Vaičekauskaitė-Čepauskienė: Jei kas renka istorinę medžiagą, štai įdomus momentas.

Kas žino, gal gyvendama kitokiame name nei šešiaaukštis krantinėje, Ūla vis dėlto būtų nušokusi nuo tilto.

Tado Ivanausko progimnazija

Konstantinas: „Čia prabėgo mano vaikystė, prieš maždaug 80 metų.

1 nuotraukaPovilas ir Vanda Tarnauskai, restorano "Versalis" akcinininkai, su dukra Karo muziejaus sodelyje.

Gražina ir Kazys Pietariai: "Abudu esame giliai įleidę Kaune šaknis.

Gintaras: Kaune, kaip ir Vilniuje, po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, spontaniškai atsirado pieštų plakatų, smerkiančių nepateisinamą okupacinės kariuomenės elgesį su Lietuvos gyventojais.

Grafas: Ši nuotrauka kabo pas mane ant sienos.

Alma: Labai gera prisiminti kaip žmonės rinkdavos Ąžuolyno parke.

Saulė: baigus abitūrą įstojau į Kauno Stepo Žuko aukštesniąją meno mokyklą.

Vitalijus: „Romuvą" atsimenu dar iš vaikystės.

Arūnas: „Kaune prabėgo vaikystė ir jaunystė.

Roberto: Kai ledo ritulys Kaune buvo populiariausias žiemos sportas, savo čiuožyklas turėjo Kauno Jachtklubo, LFLS ir Makabi komandos.

Asija: „Vakarais Laisvės alėja buvo pilna žmonių.

„Namas, kuriame aš gyvenau“ - pasakoja skulptorius Robertas Antinis.

Irina: „Mano tėtis rusas.

Audronė: „Prieplaukos krantinę vadindavom cimbruvka.

Ankstus rytas. Dviejų aukštų pastatas. Atrakintos durys. Šviesų gausa. Koridoriai papuošti neaiškiais piešinėliais, ant palangių įvairiausi darbeliai. Spintelių durelės.